"Filmzone Plus" filmų pristatymai.

Kelionė dviračiu per saulėtą Lahemą parką.

Sofija apmąsto prieš dvidešimt metų, per atostogas su tėvu, kartu patirtą džiaugsmą ir asmeninę melancholiją. Tarpus užpildo tikri ir įsivaizduojami prisiminimai.

Neseniai pastojusi namų šeimininkė Hanter vis dažniau nori naudoti pavojingus daiktus. Vyras su savo šeima bando vis labiau kontroliuoti jos gyvenimą, o Hanter turi rasti jėgų stoti prieš tamsią paslaptį, kuri slypi už jos manijos.

Filmas sukurtas pagal tikrą poliomielitu susirgusio advokato Robino Cavendisho istoriją. Robinas Kavendišas įsimylėjo būsimą žmoną Dianą iš pirmo žvilgsnio. Kupinas svajonių ir planų jis mėgavosi šeimos laime. Tačiau vieną dieną tobulas gyvenimas sugriuvo. Dvidešimt aštuonerių metų vyras susirgo poliomielitu ir buvo paralyžiuotas. Gydytojai nurodė, kad išgyvens tris mėnesius. Robinas paniro į depresiją, nenorėjo matyti net neseniai gimusio sūnaus, tačiau Diana nepasidavė, ir meilė juos įkvėpė. Galiausiai Diana nusprendė sutuoktinį parsivežti namo, o tai dvidešimto amžiaus viduryje atrodė neįmanomas dalykas, nes Robino kvėpavimą palaikė aparatai, kuriems pakaitalo kelionėje nebuvo. Tačiau Diana surizikavo ir vyrą parsivežė. Kartu su drąsiu išradėju Tedžiu Holu, žvelgdami mirčiai į akis ir juokdamiesi iš jos, šie užsispyrėliai išrado tai, kas pakeitė jų ir būsimų kartų likimus, o pasmerktiesiems suteikė antrą gyvenimą. Taip atsirado specialus vežimėlis, užtikrinantis neįgaliesiems visavertį gyvenimą. Šis išradimas pakeitė pasaulį daugeliui ligonių, kuriems ligoninė buvo tapusi amžinu kalėjimu. Nominuotas Britanijos nepriklausomo kino apdovanojimui, o Filadelfijos kino festivalyje – geriausio debiuto nominacija. Iš viso 1 kino apdovanojimas ir 5 nominacijos.

Sofija apmąsto prieš dvidešimt metų, per atostogas su tėvu, kartu patirtą džiaugsmą ir asmeninę melancholiją. Tarpus užpildo tikri ir įsivaizduojami prisiminimai.

Neseniai pastojusi namų šeimininkė Hanter vis dažniau nori naudoti pavojingus daiktus. Vyras su savo šeima bando vis labiau kontroliuoti jos gyvenimą, o Hanter turi rasti jėgų stoti prieš tamsią paslaptį, kuri slypi už jos manijos.

Prancūzė, antikvariato savininkė, turinti vaiką, sutinka anglų rašytoją, atvykusį į Toskaną pristatyti savo knygos apie originalius meno kūrinius ir jų kopijas. Iš pradžių, regis, jie – nepažįstamieji. Vėliau, kai kavinės darbuotoja juos palaiko sutuoktiniais, ši mintis moteriai ir vyrui visai patinka, ir jiedu pradeda improvizuoti. Prancūzė ir britas nuo intelektualių kalbų pereina prie užuominų apie vienas kito asmenines detales, išsinuomoja viešbučio kambarį, apie kurį abu kalba kaip apie vietą, kur praleido medaus mėnesį. Bet ar iš tikrųjų? O galbūt jie tikrai susituokę? Rašytojas vienu metu net garsiai pasvarsto: "Mes nebloga pora, tiesa?" Taigi ar jie pora, ar tiesiog jos kopija? Kas yra santuoka: pasikartojantis žaidimas ar pančiojantys įsipareigojimai, pokštas ar pareiga? Nėra vienos tiesos ar tikrovės. Visas filmas yra vyro ir moters pokalbis iki akimirkos, kol atvyks jo traukinys. Tai pirmasis žymaus režisieriaus Abbaso Kiarostamio filmas, sukurtas ne Irane ir ne apie Iraną. Režisierius teigė, kad filmas atsirado dėl J. Binoche. Jis papasakojo aktorei sugalvotą istoriją, ir būtent jos reakcija pastūmėjo parašyti scenarijų. Filmas rodytas Tarptautinio Kanų kino festivalio konkurse, režisierius pelnė specialų prizą, o J. Binoche – geriausios aktorės apdovanojimą. Iš viso 10 apdovanojimų ir 28 nominacijos. Rodytas Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje "Kino pavasaris".

1901 m. Čilėje trys raiteliai gauna algą už didelės valdos apsaugą. Britų kareivio ir amerikiečio samdinio draugijoje dirbantis maišytos rasės snaiperis pradeda galvoti, kad tikroji jo misija – žudyti vietinių žmonių bendruomenę.

Džonas Petersonas su savo partneriu Eriku ir įsivaikinta dukra gyvena pietinėje Kalifornijoje. Vieną dieną pas jį atvažiuoja senstantis tėvas, kuris ieško vietos, kur apsistoti išėjus į pensiją. Susiduria du labai skirtingi pasauliai.

Prancūzė, antikvariato savininkė, turinti vaiką, sutinka anglų rašytoją, atvykusį į Toskaną pristatyti savo knygos apie originalius meno kūrinius ir jų kopijas. Iš pradžių, regis, jie – nepažįstamieji. Vėliau, kai kavinės darbuotoja juos palaiko sutuoktiniais, ši mintis moteriai ir vyrui visai patinka, ir jiedu pradeda improvizuoti. Prancūzė ir britas nuo intelektualių kalbų pereina prie užuominų apie vienas kito asmenines detales, išsinuomoja viešbučio kambarį, apie kurį abu kalba kaip apie vietą, kur praleido medaus mėnesį. Bet ar iš tikrųjų? O galbūt jie tikrai susituokę? Rašytojas vienu metu net garsiai pasvarsto: "Mes nebloga pora, tiesa?" Taigi ar jie pora, ar tiesiog jos kopija? Kas yra santuoka: pasikartojantis žaidimas ar pančiojantys įsipareigojimai, pokštas ar pareiga? Nėra vienos tiesos ar tikrovės. Visas filmas yra vyro ir moters pokalbis iki akimirkos, kol atvyks jo traukinys. Tai pirmasis žymaus režisieriaus Abbaso Kiarostamio filmas, sukurtas ne Irane ir ne apie Iraną. Režisierius teigė, kad filmas atsirado dėl J. Binoche. Jis papasakojo aktorei sugalvotą istoriją, ir būtent jos reakcija pastūmėjo parašyti scenarijų. Filmas rodytas Tarptautinio Kanų kino festivalio konkurse, režisierius pelnė specialų prizą, o J. Binoche – geriausios aktorės apdovanojimą. Iš viso 10 apdovanojimų ir 28 nominacijos. Rodytas Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje "Kino pavasaris".